,, Trys paršeliai”

Ačiū, daro stebuklus. Bet net ačiū rodos per mažas žodis už tokią pagalbą, išmanymą, kantrybę bei neeilinius gebėjimus dirbti su neuroįvairovę turinčiais vaikais.

Ačiū, darželio vadovybei už gebėjimą vadovauti, pritraukti, o svarbiausia motyvuoti ir išlaikyti tokį kolektyvą, už mikroklimatą sukurtą mūsų ypatingiems vaikams.

Drugelių kolektyvui, už visus šiltus apkabinimai mano sūnui, kai manęs nėra šalia. Už padrąsinimus, patarimus kai jaučiasi pasimetęs, už pagalbą buityje, už pasakas prieš saldų pietų miegą. Už rūpestingas rankas ir akis, už pirmus vaiko pasiekimus, nedrąsus žodelius.

Šiandien tikrai širdis mano plakė stipriau, skruostu nuriedėjo ašara, kai žiūrėjau Oresto auklėtojos mini teatrą „Trys paršeliai”. Pasirodo jūs ir aktorės, kaip sugebate ugdyti kantrybę ir prikaustyti jų dėmesį laukiant kulminacijos. O kai vilkas pūtė namą tai Orestukui ir rankytės, ir kojytės iš jaudulio spurdėjo. 

Štai, kodėl jis eina į darželį su šypsena, Jus apkabina ir bučiuoja atsisveikindamas. Štai kodėl braunasi atgal į savo grupę kai lieka prailgintoje. Nes čia jis kaip pas mamą, nes čia Jūs išdalinate save ir savo meilę.

Ačiū Jums už Jūsų gerumą, žinias ir atsidavimą!

Oresto mama